šviežiakuris

šviežiãkuris, -ė smob. (1) NdŽ, Jn(Užp), šviežiakurỹs, -ė̃ (3^4b) naujakurys: Mes nesenai išsikėlėm vienasėdžiuos – mes da šviežiãkuriai Ant. Žinai, šviežiãkuriui viso trumpa – ir pinigų, ir duonos Ds. Jie ką tik susiženiję, da šviežiãkuriai tebė[ra], nieko labiai neturi įsitaisę Sml. Šviežiãkurį šelpk, o žūnantį gelbėk J. | Aš šviežiakurė̃ (naujai įsikūrusi krautuvę) Db.